penkiolikis

penkiolìkis, -ė num. ord. (2) Ds, Pc, Rš žr. penkioliktas: Šiemet penkiolìkin numeran paskyrė [linus] Grv. Penktų metų – piemenėlis, penkiolikių – pusbernėlis LTR(Lkm). Penkiolìkiai metai prasdė[jo] Švnč. Penkiolìkiais [metais] karas buvo Nmč. O kur mes tą penkiolìkį pasodinsma?! Sb.